- laimelė
- laimẽlė sf. (2); B, R, MŽ240 mit. senųjų prūsų likimo, laimės deivė.
Dictionary of the Lithuanian Language.
laimelė
Look at other dictionaries:
lėmėjas — lėmėjas, a smob. (1) 1. kas lemia, sprendžia ką: Liaudis pati darosi savo likimo lėmėja A.Vencl. Du jaunuoju bernužėliu pro likimą ėjo; jiem laimelė lėmėjėlė ateitį žadėjo J.Jan. Nuo tokių mūsų laimės lėmėjų – gelbėk mūsų visuomenę, Viešpatie!… … Dictionary of the Lithuanian Language
nulaimėti — 1. tr. nugalėti: Susirėmė ir nulaimėti pradėjo bėgt Jrk138. Nei viens netėmytų jį patį esant nulaimėtą Kel1881,50. 2. tr. K išlošti: Jis man mano piningus nulaimėjo KI11. Jis … buvo visiems trims pinigus nulaimėjęs LC1883,1. 3. intr. nustoti… … Dictionary of the Lithuanian Language
paskirstyti — paskìrstyti; I iter. 1 paskirti. 1. dalijant atiduoti: An rytojaus pats pirminykas paskìrstė šieną Vžns. Paskìrstyti lėšas DŽ1. Lauktuves paskìrstyti NdŽ. Tas valgio paskirstymas niekai – vienam paskirstyk, kitam paskirstyk (apie ne kartu… … Dictionary of the Lithuanian Language
